„HTC“ telefonai: iš didžiausio pakilimo – tiesiai į didžiausią nuosmukį
Karolis 28 Rugsėjis, 2020Taip lengviau: greitasis skaitymas
- 2010-aisiais „Samsung“ ir „HTC“ užėmė beveik identišką telefonų rinkos dalį;
- „HTC“ išmanieji net sunkiausiais kompanijai laikais technologiškai neatsiliko nuo konkurentų, tačiau kur kas mažiau dėmesio skyrė reklamai ir įvaizdžio formavimui;
- Atpažįstamumo kovą „HTC“ pralaimėjo „Samsung“, o „trečio pasirinkimo“ vietą iš jų mažesne kaina pasiglemžė „Huawei“ ir „Xiaomi“ .
„Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas aiškina, kad šio gamintojo smukimas – kone unikali istorija: „Išmaniųjų įrenginių gamintojų populiarumo kilimas ir kritimas neturėtų nieko stebinti, tačiau labai retai matome tokius didžiulius smukimus žemyn kaip „HTC“ atveju – vienintelės panašios istorijos lydi „Nokia“ ir „Blackberry“. Įdomiausia, kad „HTC“ kreivė krito nepaisant to, jog jie ilgai gamino konkurencingus ir išties kokybiškus prietaisus“.
Iš didžiausio pakilimo – tiesiai į didžiausią nuosmukį
„HTC“ populiarumas drastiškai pakilo nuo 2008-ųjų iki 2010-ųjų, maždaug tuo metu, kai greitai menko „Nokia“ galios. Tuo metu „HTC“ siūlė itin platų įrenginių spektrą – nuo pigesnių išmaniųjų iki pažangesnių prietaisų, tapusių kompanijos veidais. Tad kurį laiką gamintojas ne tik atrodė pajėgus konkuruoti su „Samsung“ ir „Apple“, bet ir realiai su jais varžėsi.
„Per 2010-uosius „HTC“ sugebėjo sukelti ne vieną rimtą bangą ir trumpam tapti gal netgi pačiu svarbiausiu išmaniųjų telefonų gamintoju pasaulyje. Dar 2009-ųjų pabaigoje jie pristatė pirmą telefoną su 3.5 mm ausinių jungtimi, kitąmet sukūrė tuomet didelio atgarsio sulaukusį pirmą „Google“ telefoną „Google Nexus One“ ir išleido du tarp populiariausių pasaulyje patekusius modelius: „HTC Legend“ bei „HTC ECO 4G“ – pastarasis tapo pirmuoju 4G ryšį palaikančiu įrenginiu, parduodamu JAV. Taigi kompanijos sėkmė buvo ne atsitiktinė, o visiškai pelnyta darbais“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
Tiesa, dar iki 2011-ųjų pabaigos „HTC“ aukso amžiaus jau artėjo prie pabaigos. Kaip tai galėjo nutikti kokybiškus prietaisus kuriančiai įmonei? Publika paprasčiausiai nepriėmė jų siūlomų naujovių ir mieliau rinkosi techninėmis galimybėmis panašius, bet lengviau suprantamus „Samsung“ modelius. 2010-aisiais abi šios gamintojos užėmė apie 7 procentus globalios išmaniųjų telefonų rinkos – po dviejų metų vieni jos jau turėjo 30 proc., kiti krito iki 6 proc.
„Kol konkurentai koncentruodavosi į vieną ar du modelius, kurie tais metais turi tapti vėliavnešiais, „HTC“ leido vieną įrenginį po kito ir nors tuo metu daugelis jų užsidirbdavo puikias apžvalgas, vartotojai pasiklysdavo tarp visų „Desire“, „Salsa“, „Pyramid“ ir panašiai pavadintų išmaniųjų serijų bei mieliau rinkdavosi „Samsung S“ – nebūtinai dėl paties telefono galimybių, bet dėl aiškumo“, – komentuoja išmaniųjų įrenginių specialistas.
Keisti reklaminiai sprendimai
Pagrindinė priežastis, kodėl „HTC“ taip skaudžiai pralaimėjo populiarumo dvikovą – „Samsung“ kur kas geriau sugebėjo apipinti savo įrenginius tinkamu įvaizdžiu. 2012-aisiais „HTC“ marketingo ir pardavimų vadovas Jasonas Mackenzie pripažino, kad tiesioginiai jų konkurentai reklamai išleidžia nuo keturių iki šešių kartų daugiau. Kurį laiką įmonė viešai laikėsi pozicijos, jog būtinai pirmauti pagal pardavimų skaičių jie ir nesiekia, tačiau lėčiau kylantys pardavimai reiškė ir mažesnes galimybes investuoti į būsimus įrenginius.
Be to, į kokybiškų telefonų ieškančių, bet daug išleisti nepasiryžusių pirkėjų segmentą ėmė taikytis Azijos kompanijos, tokios kaip „Huawei“ ir „Xiaomi“.
„Kol „Samsung“ intensyviai dirbo, jog taptų vartotojų galvose pirmuoju pasirinkimu ieškant patogaus išmaniojo telefono, „HTC“ tikėjosi šio įvaizdžio susilaukti savaime ir naudojo tokius neįsimenančius šūkius kaip „Quietly Brilliant“ (liet. Tyliai nuostabus). Iš pradžių įmonės vadovai bandė aiškinti, jog dideliems pardavimams neteikia prioriteto, tačiau išvydus, kiek kartų pardavimų stulpelyje juos aplenkė konkurentai, pakeitė strategiją ir ėmė į reklamą investuoti šimtus milijonų. Deja, to rezultatai buvo, visų pirma, pavėluoti, o kartu ir dar niūresni“, – analizuoja K. Špiliauskas.
Nespėjo laiku sukurti apie save legendos
2013-aisiais, jau gerokai praradusi turėtas rinkos pozicijas, „HTC“ investavo milijardą JAV dolerių į naujo įvaizdžio kūrimą. Už 12 mln. JAV dolerių reklamose pasirodyti pasamdytas „Geležinio žmogaus“ filmų dėka vienu žinomiausių aktorių tapęs Robertas Downey jaunesnysis.
Rezultatais – štai tokia idėja:
Kiek akių bepritrauktų garsus aktorius, reklamos kampanijoje visiškai pamiršti patys išmanieji telefonai, tad žiūrovai liko nesupratę – kuo visgi „HTC“ jiems būtų naudingesnis už konkurentus? Beje, tais pačiais 2013-aisiais „Samsung“ į reklamą investavo dešimtkart daugiau, 10 mlrd. JAV dolerių, tad juos pasivyti tapo kone neįmanoma.
Naują sėkmę rado VR rinkoje
2014-2018 metais „HTC“ jau buvo susitaikę su prarasta rinkos lyderių etikete, tačiau išlaikė savo ištikimų vartotojų segmentą. Gerokai sumažinus gaminamų įrenginių kiekį įmonė vis dar turėjo šansą išlaikyti nedidelį, tačiau stabilų rinkos pyrago gabaliuką. Bet bandydami pristatyti naują modelį, kuris jiems grąžintų gerą vardą, „HTC“ atsisakė savybių, dėl kurių daliai pirkėjų vis dar buvo mylimiausi, ir taip neteko net jų. Pavyzdžiui, „HTC U Ultra“ telefone nebeliko solidaus metalinio korpuso, galingo stereo garsiakalbio ar ausinių jungties, o atsirado tokios rinkos nesužavėjusios naujovės kaip antrasis, mažesnis ekranas. Palaipsniui nuo įmonės nusisuko net ištikimiausi jos gerbėjai.
Kaip bebūtų keista, šiandien „HTC“ istorijoje skamba ne vien niūrios natos. Išmaniųjų įrenginių rinkoje jų vaidmuo tik dar labiau sumenko ir visai gali būti, jog netolimoje ateityje šio ženklo išvis nebeliks, tačiau naują gyvybę įmonė įgavo po „Vive“ vardu virtualios realybės technologijų pasaulyje.
„Vos išėjusi „HTC Vive“ tapo didžiausia VR konkurente „Oculus Rift“ sistemai. Nuo to laiko įmonė atskirta nuo „HTC“, jos pavadinime nebeliko ir motininės įmonės pavadinimo, taip siekiant nejungti naujo kūrinio su senojo nesėkmėmis. Atrodo visiškai įmanoma, kad „Vive“ bus vienas pagrindinių VR rinkos dalyvių“, – pastebi K. Špiliauskas.
Kad net blogiausiais laikais „HTC“ įrenginius kurti tikrai mokėjo, įrodo 2017-aisiais įvykęs sandėris su „Google“, kurio metu ši už 1,1 milijardo JAV dolerių įsigijo „HTC“ tyrimų ir vystymo skyrių. Taigi naujų, revoliucingų šiuo ženklu pažymėtų telefonų atėjimas į rinką atrodo abejotinas, nes šių paprasčiausiai nebėra kam kurti.
„Aiškiausia šios istorijos pamoka – tai, kad išmaniųjų įrenginių rinkoje net didelius pasiekimus gali sugriauti sąlyginai mažos klaidos. „HTC“ žvaigždė pakilo dėka puikaus techninės komandos darbo, ko įrodymą matome ir „Google“ sandėryje, bet krito dėl neaiškiai pirkėjams atskleidžiamų įrenginių privalumų bei dėl nesuprantamo įmonės įvaizdžio“, – svarsto „Bitės Profas“.
Šį straipsnį parengė išmaniųjų paslaugų ir įrenginių ekspertai – BITĖS Profai. Jie kasdien rūpinasi, kad BITĖS Profų namuose internete, tinklalapyje bitesprofai.lt, sužinotumėte visas svarbiausias technologijų naujienas ir patarimus. Norite su BITĖS Profais pasitarti gyvai? Užsukite į jums artimiausią BITĖS saloną, susisiekite telefonu 1501 arba internetu. Nemokamai padedame visų operatorių klientams.
