Kas yra GPS?

Kiekvienas turintis išmanųjį telefoną, gali pasinaudoti padėties nustatymo sistema (angl. Global Positioning System). Prieš kelis dešimtmečius ši sistema pakeitė popierinius žemėlapius, todėl visiems yra gerai žinoma kaip pagalba naviguojant kelyje. Kur dar yra naudojama GPS ir kaip ji veikia, pasakoja „Bitės Profai“.

Taip lengviau: greitasis skaitymas

  • Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) leidžia nustatyti objekto ar asmens buvimo vietą.
  • GPS veikia padedama kosmose esančių palydovų – nustatant atstumą nuo įrenginio iki palydavo, sužinoma buvimo vieta.
  • Iš palydovų gaunama informacija atnaujinama kelis kartus per sekundę, todėl galima sekti savo judėjimo kryptį.
  • GPS buvo tobulinama ir modifikuojama, todėl atsirado naujų sistemos tipų.

„GPS tai palydovų žvaigždynas kosmose, kuris padeda atlikti labai tikslius padėties nustatymo, navigacijos ir laiko matavimus visame pasaulyje. Sistema veikia iš Žemės palydovų siunčiant radijo signalus, pagal kuriuos padėties nustatymo imtuvai gali nustatyti savo buvimo vietas“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Kokia GPS paskirtis?

Anot išmaniųjų įrenginių specialisto, pagrindinė GPS paskirtis – nustatyti objekto buvimo vietą. Įprastai žmonėms žinoma kaip sistema, padedanti naviguoti kelyje, tačiau GPS naudojama įvairiais tikslais ir palengvina kasdienybę daugelyje profesijų.

„Sistema buvo sukurta 1960 m. ir iš pradžių buvo naudojama kariniams tikslams, galiausiai po daugiau nei dviejų dešimtmečių technologija tapo prieinama viešam naudojimui, o bėgant metams tobulėjo, todėl buvo naudojama vis plačiau. Šiais laikais GPS tapo neatsiejamu žemdirbystėje, geodeziniuose matavimuose, tolimųjų reisų vairuotojų darbo įrankiu“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Kaip veikia GPS?

GPS ryšys veikia dėl kosminių palydovų, jų segmentą sudaro daugiau kaip 30 palydovų. Jie transliuoja radijo signalus valdymo ir stebėjimo stotims Žemėje ir tiesiogiai naudotojams, kuriems reikia tikslaus padėties nustatymo.

„GPS imtuvas, esantis mobiliajame telefone arba kitame įrenginyje, gauna duomenis iš kiekvieno jam pasiekiamo palydovo. Kadangi duomenų išsiuntimo laikas yra žinomas, GPS imtuvas sutikrina duomenų išsiuntimo ir gavimo laikus ir pagal tai nustato atstumą iki palydovo. Kad pavyktų buvimo vietą nustatyti tiksliai, reikia bent kelių palydovų“, – aiškina „Bitės Profas“.

Pasak M. Vrubliausko, nustatęs skirtingų palydovų padėtį, GPS imtuvas įrenginyje gali parodyti mūsų buvimo vietą. Anot specialisto, gaunama informacija atnaujinama kelis kartus per sekundę, todėl įrenginio ekrane galima nenutrūkstamai matyti savo padėtį ir judėjimo kryptį.

Taip pat jums gali būti naudinga:

Kokie yra GPS tipai?

Pradėjus vis plačiau naudoti GPS privalumus, atsirado poreikis technologiją tobulinti ir ją pritaikyti skirtingose situacijose. Todėl atsirado daugiau skirtingų GPS tipų, kurie veikia tuo pačiu principu, tačiau kiekvienas jų skirtas skirtingiems poreikiams tenkinti.

„Pavyzdžiui, pagalbinė GPS (A-GPS) naudojama tose vietovėse, kurių signalai pasiekiami sunkiau dėl aukštų medžių ar pastatų. A-GPS tipas plačiai naudojamas išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose informacija apie buvimo vietą tampa prieinama pagalbos skambučių dispečeriams. Ši technologija leidžia įrenginiams prisijungti prie sistemos net tada, kai signalas yra ypač silpnas“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Egzistuoja ir daugiau GPS rūšių, pavyzdžiui, S-GPS, D-GPS, nediferencijuota GPS, žemėlapio GPS ir nekartografuojantis GPS. „Bitės Profas“ pateikia kelių tipų paskirtis.

„S-GPS leidžia vienu metu iš telefono perduoti ir balso duomenis, ir GPS signalus. Tiek vieni, tiek kiti duomenys siunčiami vienu metu. Tai ypač naudinga ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliams nustatyti objekto buvimo vietą vykstant skambučiui. D-GPS tipas – GPS patobulinimas, leidžiantis geriau nustatyti tikrąją objekto ar asmens buvimo vietą“ – aiškina M. Vrubliauskas.

Dalinkis straipsniu:

Gaukite pasiūlymą

Mane domina: