Kaip sukčiai išnaudoja dirbtinį intelektą ir ką apie tai verta žinoti?
Taip lengviau: greitasis skaitymas
- Sukčiai DI naudoja tam, kad žinutės, laiškai, balsai ir vaizdo įrašai atrodytų tikroviškiau.
- DI gali padėti sukurti įtikinamą SMS, el. laišką, netikrą reklamą, balso įrašą ar išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake) vaizdo skambutį.
- Vien balsu, nuotrauka ar vaizdo įrašu pasitikėti nebegalima – informaciją reikia patikrinti kitu būdu.
- Geriausia apsauga – neskubėti, nespausti įtartinų nuorodų, perskambinti žinomu numeriu ir duomenis vesti tik oficialiose svetainėse ar programėlėse.
„Anksčiau sukčiavimo žinutes dažnai išduodavo prasta kalba ar akivaizdžios klaidos, tačiau dirbtinis intelektas leidžia sukčiams kurti kur kas įtikinamesnį turinį – nuo balso žinučių iki vaizdo skambučių. Dėl to šiandien ypač svarbu neskubėti ir bet kokią jautrią informaciją visada pasitikrinti papildomai“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Kodėl DI sukčiavimą padaro pavojingesnį?

Sukčiavimo žinutės, netikri laiškai ir apgaulingi skambučiai egzistavo ir anksčiau. Skirtumas tas, kad dabar DI leidžia sukčiams veikti greičiau, pigiau ir tikroviškiau.
„Anksčiau sukčių laiškus dažnai išduodavo keisti sakiniai, gramatikos klaidos ar prastas vertimas. Dabar DI gali padėti parašyti žinutę taip, kad ji skambėtų taisyklingai, mandagiai ir net labai asmeniškai. Pavyzdžiui, sukčius gali parašyti ne bendrą laišką „jūsų paskyra užblokuota“, o žinutę, kurioje minimas siuntinio numeris, bankas, pažįstama įmonė ar net žmogaus vardas“, – sako M. Vrubliauskas.
Jungtinės Karalystės Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) įspėja, kad DI gali didinti kibernetinių atakų kiekį ir poveikį. Viena priežasčių – DI padeda kurti įtikinamesnius sukčiavimo laiškus, SMS žinutes ir kitus apgaulės būdus.
Balso klonavimas: kai atrodo, kad skambina artimasis

Viena labiausiai nerimą keliančių DI apgavysčių – balso klonavimas. JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) perspėja, kad sukčiui gali užtekti trumpo vos kelių sekundžių žmogaus balso įrašo iš internete paskelbto vaizdo ar garso įrašo. Naudojant balso klonavimo įrankius, galima sukurti garsą, kuris primena tikro žmogaus balsą.
„Toks balsas gali būti panaudotas apsimetant vaiku, anūku, vadovu, kolega ar kitu pažįstamu žmogumi. Dažnas scenarijus gana paprastas: žmogus gauna skambutį ar balso žinutę, kurioje „artimasis“ sako, kad pateko į bėdą, ir prašo skubiai pervesti pinigų“, – sako „Bitės Profas“.
Tokiose situacijose svarbiausia – nepanikuoti. Jei gaunate įtartiną skambutį, padėkite ragelį ir perskambinkite tam žmogui įprastu, jums žinomu numeriu. Taip pat galite užduoti klausimą, kurio atsakymą žinotų tik artimasis.
„Deepfake“ vaizdo skambutis: kai meluoja net vaizdas

Dirbtinis intelektas gali sukurti ir tikroviškai atrodančius vaizdo įrašus. Tokie įrašai vadinami išmaniosiomis vaizdo klastotėmis (angl. deepfake). Juose gali atrodyti, kad žinomas žmogus, pažįstamas ar finansų ekspertas sako tai, ko iš tikrųjų niekada nepasakytų.
Vienas žinomiausių sukčiavimo atvejų pasitelkus „deepfake“ įvyko Honkonge. Darbuotojas dalyvavo vaizdo susitikime, kuriame, kaip jam atrodė, matė įmonės finansų vadovą ir kitus kolegas. Vėliau paaiškėjo, kad skambutyje buvo naudojami DI sugeneruoti žmonių atvaizdai ir balsai. Po šio pokalbio darbuotojas atliko pavedimus, o įmonė prarado apie 26 mln. JAV dolerių.
„Vien šis atvejis parodo, kad nebegalima pasitikėti vaizdo skambučiais, kurie anksčiau atrodė kaip patikimas būdas įsitikinti, kad bendraujate su tikru žmogumi. Dabar net ir jį verta vertinti atsargiai, ypač jei pokalbio metu prašoma pinigų, prisijungimo duomenų ar skubių sprendimų“, – sako „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
Netikros investicijos ir romantinės apgavystės

DI gali būti naudojamas ir ilgalaikėse apgavystėse. Sukčius gali sukurti netikrą žmogaus profilį, naudoti DI sugeneruotas nuotraukas, rašyti labai įtikinamas žinutes ir ilgainiui sukurti pasitikėjimą.
„Taip veikia kai kurios romantinės ar investicinės apgavystės. Žmogus gali ilgai bendrauti su tariamu nauju pažįstamu, kuris vėliau pasiūlo „saugiai investuoti“, „greitai užsidirbti“ ar prašo „padėti finansinėje bėdoje“, – sako M. Vrubliauskas.
JAV FTB Internetinių nusikaltimų skundų centras (IC3) 2026 m. balandį paskelbtoje ataskaitoje atskirai išskyrė su DI susijusius sukčiavimo atvejus. Joje nurodoma, kad buvo gauta daugiau kaip 22 tūkst. skundų, kuriuose minėtas DI, o su juo susiję nuostoliai siekė beveik 893 mln. JAV dolerių. Tai rodo, kad DI sukčiavimas nėra tik ateities grėsmė – žmonės jau dabar dėl tokių apgavysčių praranda dideles pinigų sumas.
Svarbu žinoti: jei internete sutiktas žmogus prašo pinigų, siūlo investuoti ar ragina pereiti į kitą bendravimo platformą, verta būti labai atsargiems.
Kaip apsisaugoti nuo DI sukčių?

Svarbiausia taisyklė – neskubėti. Sukčiai dažnai spaudžia veikti čia ir dabar: „paskyra bus užblokuota“, „reikia sumokėti per 10 minučių“, „niekam nesakyk“, „tai labai skubu“. Toks spaudimas yra vienas ryškiausių pavojaus ženklų.
„Nors DI gali būti pavojingas, jis taip pat gali būti ir jūsų pusėje. Dauguma modernių išmaniųjų telefonų, el. pašto paslaugų ir naršyklių naudoja išmanius algoritmus, kurie padeda automatiškai atpažinti įtartinus siuntėjus, pavojingas nuorodas ar nepageidaujamus laiškus“, – sako „Bitės Profas“.
Laiko patikrinta, viena svarbiausių apsaugos priemonių – dviejų veiksnių autentifikavimas, dar vadinamas 2FA. Tai papildomas prisijungimo patvirtinimas, pavyzdžiui, kodas SMS žinutėje, programėlėje ar patvirtinimas telefone. Net jei sukčius su DI pagalba išviliotų jūsų slaptažodį, be antro patvirtinimo jam būtų daug sunkiau prisijungti prie paskyros.
Dar viena paprasta, bet labai naudinga gudrybė – šeimos sutartas „slaptažodis“. Susitarkite su artimaisiais slaptą žodį ar klausimą, kurio nebūtų galima sužinoti iš socialinių tinklų ar kitur. Jei „artimasis“ skambina ir skubiai prašo pagalbos ar pinigų, paprašykite pasakyti šį žodį. Tikras artimasis supras, kodėl to klausiate, o sukčiui tai gali tapti rimta kliūtimi.
Norint apsisaugoti, verta laikytis kelių paprastų taisyklių:
- nespauskite įtartinų nuorodų SMS žinutėse, el. laiškuose ar socialiniuose tinkluose;
- neveskite banko prisijungimų, kortelės duomenų, „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kitų patvirtinimo kodų per atsiųstas nuorodas;
- gavę įtartiną skambutį, perskambinkite žmogui įprastu, jums žinomu numeriu;
- banko, siuntos ar paskyros informaciją tikrinkite tik oficialioje programėlėje arba svetainėje;
- nepasitikėkite vien balsu, nuotrauka ar vaizdo įrašu;
- apie balso klonavimą ir netikras žinutes papasakokite vyresnio amžiaus artimiesiems.
„Jeigu jau paspaudėte sukčių atsiųstą nuorodą ir įvedėte duomenis, kuo greičiau susisiekite su savo banku ar atitinkamos paslaugos tiekėju. Taip pat pakeiskite slaptažodžius ir, jei įmanoma, įjunkite dviejų žingsnių patvirtinimą“, – pataria „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.
Svarbiausia – sustoti ir patikrinti

Dirbtinis intelektas sukčiams suteikė daugiau galimybių, tačiau pagrindinė apsauga išlieka ta pati – neskubėti ir tikrinti informaciją. Jei žinutė, skambutis ar vaizdo įrašas kelia bent menkiausią įtarimą, geriau sustoti ir pasitikrinti, nei veikti iš baimės ar skubos.
„DI gali padėti sukurti įtikinamą tekstą, balsą ar vaizdą, bet jis negali priversti žmogaus nepagalvojus spausti nuorodos ar pervesti pinigų. Todėl geriausia apsauga prasideda nuo paprasto įpročio – prieš veiksmą padaryti pauzę“, – sako „Bitės Profas“.
Susiję straipsniai

Kas yra mobilusis parašas („Mobile-ID“)?

Kas yra „Apple Account“?

Kas yra tarptinklinis ryšys (angl. roaming)?

Kas yra dviejų žingsnių autentifikacija (2FA)?

Kas yra „phishing“ ir kodėl negalima pasitikėti nuorodomis el. laiškuose?

Viešas „Wi-Fi“: ar saugu naudotis ir kokie pavojai gresia?

Kompiuterių kainos kyla: ar verta laukti geresnių pasiūlymų?

Kaip pradėti naudotis „Gemini“?

Įdarbinkite dirbtinį intelektą: paruoštos instrukcijos jūsų kasdienėms užduotims











































