Juodojo penktadienio grėsmė – į jūsų pinigines nusitaikė ir sukčiai
Juodasis penktadienis, Vienišių diena ir Kibernetinis pirmadienis – darbymetis sukčiams. Šiuo metų laiku pasipila ir jų siunčiamos žinutės apie neva ypatingus pasiūlymus ir nuolaidas. Net iš žinomos parduotuvės gauta žinutė gali būti klastotė. Kaip atpažinti įtartiną žinutę ir apsaugoti savo pinigus, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Taip lengviau: greitasis skaitymas
- Artėjant didžiausiems metų išpardavimams daugėja sukčių žinučių apie netikras nuolaidas
- Sukčiai prisidengia žinomų bendrovių vardais, įstaigomis, pasinaudoja parduotuvių programėlėmis
- Jei pasiūlymą gavote iš žinomos parduotuvės, jo tikrumu geriau įsitikinti oficialioje parduotuvės svetainėje
- Įtartinoje svetainėje suvedus mokėjimo kortelės duomenis nedelsiant kreipkitės į banką ir kortelę blokuokite
„Iš sukčiavimo internete nusikaltėlių grupuotės gauna milijoninius pelnus. Vien pernai Lietuvos žmonės ir įmonės prarado apie 20,5 mln. eurų. Sukčiai, deja, tampa vis išradingesni, nuolat ieško naujų būdų, kaip pasiekti žmones ir išvilioti jų pinigus. Jie gali prisidengti žinomomis bendrovėmis, valstybės įstaigomis, net pasinaudoti oficialiomis parduotuvių programėlėmis“, – įspėja Indrė Bobraitienė, „Bitė Lietuva“ pajamų užtikrinimo ir rizikų valdymo vadovė.
Incidentas, kai sukčiai pasinaudojo oficialia parduotuvės programėle, spalį nutiko prekybos milžinei „Asos“. Programišiai gavo prieigą prie parduotuvės pranešimų sistemos ir išsiuntė tūkstančiams klientų žinutes. Bendrovė patvirtino, kad sukčiai galėjo pasiekti ir dalies klientų kontaktinius duomenis, bet mokėjimo kortelių informacija ir slaptažodžiai liko saugūs.
Lietuvoje – dešimtys tūkstančių blokuojamų žinučių
Artėjant didiesiems metų išpardavimams daugėja įtartinų žinučių ir skambučių. Vien spalį „Bitė“ užblokavo daugiau kaip 48 tūkst. sukčių žinučių ir net 111 tūkst. sukčių skambučių. Lyginant su rugsėju, spalį blokuotų skambučių skaičius išaugo net 82 proc.
Nuo liepos iki rugsėjo blokuojamų skambučių skaičius buvo gerokai mažesnis, dėmesį atkreipia I. Bobraitienė. Tam įtakos galėjo turėti pozityvūs įvykiai Ukrainoje. Čia po plataus masto tyrimų rugpjūčio viduryje Ukrainos generalinė prokuratūra su saugumo tarnybomis visoje šalyje atliko daugiau kaip 400 kratų. Rezultatas – uždaryti net 94 nelegalūs skambučių centrai.
„Šių centrų darbuotojai, apsimetę bankų specialistais, konsultantais ar policijos pareigūnais, viliodavo žmonių pinigus, banko kortelių duomenis. Nuo jų nukentėjo ne tik Ukrainos, bet visos Europos žmonės, iš kurių preliminariai išviliota apie 2 mln. eurų. Vis tik tikrieji nuostoliai gali būti ir didesni. Tokios teisėsaugos operacijos ypač svarbios kovojant su organizuotu sukčiavimu, nes vien blokuoti skambučius neužtenka – reikia sustabdyti pačius nusikaltėlių veiklos centrus užsienyje“, – aiškina I. Bobraitienė.
Gavau žinutę – ką verta patikrinti
Lapkritį per didžiuosius metų išpardavimus sukčių suklastotų žinučių bei įtartinų skambučių tik daugės. Ekspertė pataria atsargiai vertinti žinutes, žadančias neįtikėtinai geras nuolaidas ar raginančias nedelsiant apsispręsti.
„Net jei žinutę gavote iš žinomos parduotuvės, neskubėkite spausti nuorodos. Geriau oficialioje svetainėje patikrinkite, ar pasiūlymas tikras. Patikrinkite žinutėje nurodytą visą svetainės adresą – klastotę rodo pakeistas vienas žodis ar net raidė. Taip pat venkite mokėjimų, jei prašoma pervesti pinigų į nepažįstamo asmens sąskaitą. Kilus abejonių, visada kreipkitės į parduotuvę oficialioje svetainėje nurodytais kontaktais“, – rekomenduoja bendrovės „Bitė Lietuva“ pajamų užtikrinimo ir rizikų valdymo vadovė.
Jei įtartinoje svetainėje suvedėte mokėjimo kortelės duomenis, nedelsdami kreipkitės į banką ir blokuokite kortelę. Jei atskleidėte prisijungimo duomenis, pakeiskite paskyros slaptažodį.
Papildomai apsaugoti nuo finansinių nuostolių gali draudimas nuo elektroninių apgavysčių, kuris yra įtrauktas į „Bitės“ pokalbių planus „Saugiau+“.
