Atsarginę kopiją turite. O verslo duomenis ar atkursite?

90 proc. IT ir saugumo vadovų įsitikinę, kad po kibernetinio incidento jų organizacija duomenis atkurtų laiku. Bet vos 28 proc. nuo išpirkos reikalaujančių virusų (angl. ransomware) atakų nukentėjusių įmonių pavyko visiškai atkurti paveiktus duomenis, rodo šiemet paskelbto tarptautinio IT ir saugumo vadovų tyrimo duomenys.

Ekspertai sako, kad šis atotrūkis primena, jog verslui nebeužtenka turėti atsarginę duomenų kopiją. Svarbu, kur ji saugoma ir ar prireikus iš jos pavyktų atkurti įmonės veiklą.

„Lietuvos įmonių pasirengimo lygis labai skiriasi. Brandesnės organizacijos sistemas jau yra perkėlusios į duomenų centrus, tačiau net ir tuomet pagrindiniai duomenys bei jų kopijos neretai lieka toje pačioje šalyje. Mažesnėse įmonėse vis dar pasitaiko ir nuosavose patalpose laikomų serverių bei greta saugomų jų kopijų“, – sako Lina Matusevičienė, „Bitė Lietuva“ IT produktų komercijos vadovė.

Svarbu ne vien tai, kad kopiją verslas turi. Reikia įvertinti, kas nutiktų, jei incidentas paveiktų ir pagrindinius duomenis, ir jų kopijas. Norint būti pasiruošus rimtesniam scenarijui, bent viena kopija turėtų būti geografiškai atskirta nuo pagrindinės infrastruktūros.

Kopijas taikosi sunaikinti pirmiausia

Vienas aktualiausių scenarijų – išpirkos reikalaujančių virusų atakos. Įsilaužę į organizacijos sistemas nusikaltėliai sunaikina atsargines kopijas ir užšifruoja pagrindinius duomenis. Dėl to vien kopijos turėjimas negarantuoja, kad įmonė turės iš ko atkurti veiklą.

„Lietuvoje buvo atvejis, kai po atakos užšifruotos įmonės sistemos, o atsarginės kopijos – sunaikintos. Net ir sumokėjus išpirką pavyko atkurti vos 20 proc. sistemų, o užpuolikai pareikalavo dar daugiau pinigų. Yra atvejų, kur prašomos išpirkos siekė ir keliasdešimt, ir kelis šimtus tūkstančių eurų“, – pasakoja L. Matusevičienė.

Kad šiandien išpirkos reikalaujančių virusų atakose atsarginės kopijos nebėra atsitiktinė žala, pritaria ir Edvinas Kerza, „Bitės“ skaitmeninių paslaugų verslui ambasadorius. Pasak jo, atsarginės kopijos dažnai tampa vienu pirmųjų užpuolikų taikinių.

„Jei organizacija gali greitai atkurti sistemas iš patikimos kopijos, nusikaltėliai praranda pagrindinį spaudimo instrumentą, galimybę sustabdyti veiklą ir reikalauti išpirkos. Dėl to šiandien vadovui nebeužtenka paklausti IT padalinio, ar turime atsarginę kopiją. Reikia klausti, ar ji izoliuota nuo pagrindinės infrastruktūros, ar užpuolikas, gavęs administratoriaus teises, negalėtų jos sunaikinti ir, svarbiausia, kada paskutinį kartą realiai bandėme iš jos atkurti sistemas. Tai jau ne IT higienos, o verslo tęstinumo klausimas“, – tikina E. Kerza.

Atsarginė kopija turi būti atskirta

Duomenų apsaugai rekomenduojama vadovautis 3-2-1-1-0 taisykle: turėti mažiausiai tris duomenų kopijas dviejose skirtingose laikmenose, vieną jų laikyti nutolusioje vietoje, o dar vieną saugoti nuo pagrindinės IT infrastruktūros izoliuotoje arba nekintamoje aplinkoje. Be to, atsarginių kopijų atkūrimas turi būti reguliariai testuojamas, kad prireikus duomenis būtų galima sėkmingai atkurti.

„Papildomą apsaugą suteikia nekintamos (angl. immutable) kopijos, kurių nustatytą laikotarpį negalima pakeisti ar ištrinti. Tačiau net ir pažangiausios technologijos nepadės, jei duomenų atkūrimas nėra reguliariai praktikuojamas. Atkūrimo testai turi tapti organizacijos kasdienės veiklos dalimi, nes tik taip galima įsitikinti, kad incidento atveju iš atsarginių kopijų pavyks atkurti sistemas ir užtikrinti veiklos tęstinumą“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ IT produktų komercijos vadovė.

Geografinis atskyrimas svarbus ne tik dėl kibernetinių atakų. Gaisras, užliejimas ar kitas infrastruktūros incidentas gali paveikti ir pagrindinius duomenis, ir toje pačioje vietoje saugomą jų kopiją. Prie šių rizikų prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas. Geografiškai nutolusios duomenų kopijos gali niekada neprireikti, bet rimto incidento atveju tai gali būti paskutinis išlikęs įmonės duomenų šaltinis.

„Lietuvoje verslo tęstinumo planavimas turi apimti ne tik kibernetinę ataką ar techninį gedimą. Esame ties NATO ir Europos Sąjungos (ES) išorine siena, todėl turime vertinti ir scenarijus, kai sutrikimas paveikia ne vieną serverį ar duomenų centrą, ryšius, bet ir platesnę infrastruktūrą ar net visą regioną. Dėl to kritinių duomenų kopijos laikymas fiziškai ir geografiškai atskirtoje vietoje turėtų būti vertinamas kaip viena iš organizacijos atsparumo priemonių“, – sako E. Kerza.

Visgi, pasak jo, vien išvežti duomenis į kitą šalį neužtenka. Verslas turi iš anksto žinoti, kokias sistemas atkurtų pirmiausia, per kiek laiko tai padarytų ir kaip tęstų veiklą, jei pagrindinė infrastruktūra kurį laiką būtų visiškai nepasiekiama.

Kopijos – už pagrindinės infrastruktūros ribų

Reaguodama į augantį tokio sprendimo poreikį, „Bitė Lietuva“ savo IT paslaugų portfelį papildė nutolusios duomenų saugyklos paslauga. Tai S3 tipo debesijos saugykla, skirta atsarginėms verslo duomenų kopijoms laikyti geografiškai atskirai nuo pagrindinės infrastruktūros.

„Paslaugos esmė nėra tiesiog suteikti daugiau vietos duomenims. Tikslas – turėti papildomą kopiją kitoje geografinėje vietoje, kuri liktų pasiekiama, jei pagrindinę infrastruktūrą ir šalia esančias kopijas paveiktų tas pats incidentas“, – sako L. Matusevičienė.

Paslauga gali naudotis ne tik BITĖS CLOUD klientai, bet ir įmonės, kurių infrastruktūra yra jų pačių serveriuose ar pas kitą paslaugų teikėją. BITĖS CLOUD klientų nutolusios kopijos pagal dabartinį modelį saugomos ES, o saugyklą kaip atskirą paslaugą perkanti įmonė gali rinktis ir kitus geografinius regionus.

„Saugykla paremta S3 standartu ir gali būti naudojama su plačiai paplitusiomis atsarginių kopijų kūrimo sistemomis. Dėl to jau turimo kopijų kūrimo proceso nebūtina keisti iš esmės. Nutolusioje saugykloje saugomos nekintamos kopijos – pasirinktą laikotarpį jos apsaugotos nuo pakeitimo ar ištrynimo“, – pažymi L. Matusevičienė.

Įmonėms svarbus ne tik duomenų saugumas, bet ir galimybė prognozuoti paslaugos išlaidas. Skirtingai nei didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų modeliuose, kur galutinę kainą didina duomenų atkūrimo ar perdavimo mokesčiai, „Bitės“ nutolusios duomenų saugyklos sprendime mokama už rezervuotą talpą. Dėl to išlaidas lengviau planuoti iš anksto.