„Bitės“ technologijų direktorius: „cloudas“ verslui – ne IT pasirinkimas, o atsparumo sąlyga

Dirbtinio intelekto (DI) bumas išryškino tai, ką verslas ne visada mato: net ir „debesyje“ veikiantys sprendimai remiasi konkrečia, brangstančia infrastruktūra – duomenų centrais, serveriais, skaičiavimo resursais ir ryšio pajėgumais. Pasak Mindaugo Raubos, „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, debesija šiandien nebėra vien IT skyriaus ar kaštų optimizavimo tema. Ji tampa verslo atsparumo, rizikos valdymo ir konkurencingumo sąlyga.

„Dirbtinį intelektą matome ir naudojame kasdien. Vis tik ne visi susimąsto, kad jis „sukasi“ debesyje arba duomenų centruose“, – sako M. Rauba.

Išaugusi DI paklausa jau dabar daro spaudimą visai technologijų grandinei. DI sprendimams reikalingos ne tik vaizdo plokštės, bet ir operatyvioji atmintis, serveriai, tinklo pajėgumai. Dėl to auga tiek įrangos, tiek debesijos paslaugų kaštai.

Pasak pašnekovo, nemokamas DI iš tiesų nėra nemokamas – vis tiek kažkas moka už skaičiavimo resursus, duomenų centrus ir infrastruktūrą. Kol vartotojai prie DI įrankių pratinasi nemokamai ar dalinai nemokamai, kaštai kaupiasi technologijų tiekėjų pusėje.

Technologijos – konkurencingumo sąlyga

Anot M. Raubos, šiandien beveik nebeliko verslų, kurie galėtų sakyti nesantys skaitmeniniai. Net paprastas kortelių skaitytuvas priklauso nuo interneto ir už jo veikiančių sistemų. Kuo verslas labiau remiasi realaus laiko duomenimis, tuo jautresnis tampa bet koks sutrikimas.

„Jeigu realiuoju laiku nematome verslo duomenų, pavyzdžiui, realių kuro sąnaudų logistikoje, ir jų poveikio kainai, negalime tiksliai reaguoti į rinką. Galima nustatyti per didelę arba per mažą kainą ir taip prarasti konkurencinį pranašumą prieš tuos rinkos dalyvius, kurie sprendimus priima greitai, efektyviai, patikimai ir užtikrindami veiklos tęstinumą“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Praktikoje tai gali reikšti labai skirtingas rizikas – nuo neveikiančio kortelių skaitytuvo ar interneto ryšio biure iki gamybos, sandėlių ar kitų verslo procesų atsijungimo nuo vidinių sistemų.

Finansinių paslaugų įmonėms ar realiuoju laiku mokėjimus apdorojančioms platformoms tokie sutrikimai kelia dar aukštesnius reikalavimus – joms svarbūs ne tik atsarginiai scenarijai, bet ir sertifikatai bei griežtesni veikimo tęstinumo standartai.

Vis dėlto, anot M. Raubos, verslų brandos lygis skiriasi. Vienos įmonės infrastruktūros atsparumą jau vertina kaip strateginį klausimą, kitos vis dar tikisi maksimalaus saugumo ir veikimo nepertraukiamumo už minimalią kainą.

„Yra verslų, kurie labai į tai kreipia dėmesį, ir yra verslų, kurie turi didelių lūkesčių už nedidelius kaštus. Kartais galvojama, kad tai yra kaip automobilis: jeigu nusipirkau, jis visada važiuos. Bet jeigu turi taksi įmonę, žinai, kad automobiliui reikės ir tepalus pakeisti, bus gedimų, reikės pakaitinių automobilių“, – lygina „Bitės“ technologijų direktorius.

Todėl svarbiausia ne pirkti viską, kas siūloma rinkoje, o suprasti, kurios sistemos verslui yra kritinės, kokio veikimo tęstinumo joms reikia ir kiek už tai pagrįsta mokėti.

„Geras infrastruktūros sprendimas nebūtinai yra pats brangiausias. Jo tikslas – ne pridėti kuo daugiau technologijų, o sukurti modelį, atitinkantį konkretaus verslo rizikas ir duomenų jautrumą“, – sako pašnekovas.

Kiek laiko verslas gali būti sustojęs?

Viena dažniausių klaidų, kurią M. Rauba mato rinkoje, – įprotis visą infrastruktūrą sutelkti vienoje vietoje.

Net jeigu serverinė turi kelis elektros įvadus ar generatorius, tai dar nereiškia, kad verslas pasiruošęs visiems scenarijams.

Dažniausi sutrikimai, anot jo, susiję su ryšio linijomis, elektra arba netinkamu pasiruošimu. Todėl svarbu ne tik turėti rezervinius sprendimus, bet ir juos reguliariai tikrinti.

„Testai yra privalomi. Monitoringas – labai svarbu. Reikia pereiti per visus žingsnius, susižiūrėti kaip lakūnui prieš skrydį, ar tikrai viskas veikia. Kartais atrodo, kad tai smulkmena, bet kaip ir lėktuve – vienas laidelis gali privesti prie katastrofos“, – akcentuoja pašnekovas.

Aukštesnio veikimo tęstinumo reikalaujantiems verslams gali būti aktualūs kelių lokacijų sprendimai, kai sistemos veikia sinchronizuotai. Tai – M. Raubos minimas „stretched cluster“ principas, leidžiantis užtikrinti, kad net visiškai išsijungus vienam duomenų centrui, sistemos beveik realiuoju laiku tęstų darbą kitoje lokacijoje.

Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, vertinant infrastruktūros sprendimus svarbiausia atsakyti ne į techninį, o į verslo klausimą – kiek laiko įmonė gali sau leisti neveikti. Nuo to priklauso, kokio atsarginio scenarijaus reikia, kokius procesus būtina dubliuoti ir kokios investicijos yra pagrįstos.

Globalus debesis – nebūtinai atsakymas

M. Raubos teigimu, globalūs debesijos tiekėjai turi savo vietą, ypač kai verslas veikia keliose šalyse ar turi didelius tarptautinius duomenų srautus. Tačiau daliai įmonių efektyvesnis sprendimas gali būti hibridinis modelis – dalį sistemų laikyti lokaliai, dalį naudoti globaliuose debesyse.

„Galima derinti tiek BITĖS CLOUD debesiją, tiek didžiuosius žaidėjus, pavyzdžiui, „Google“ ar „Amazon“, ir turėti hibridinį variantą. Lietuvoje, visų pirma, yra mažesni kaštai, mažesnis atstumas ir galimybė greitai pasiekti vietinę ekspertų komandą. Komunikacija dažniausiai vyksta ta pačia kalba – tai yra visai kitas reikalas“, – teigia M. Rauba.

Lokalaus tiekėjo pranašumas išryškėja tada, kai reikia ne tik infrastruktūros, bet ir architektūrinio sprendimo, diegimo, konsultacijos bei greitai pasiekiamos ekspertų pagalbos. Dirbant su globaliais tiekėjais, atsakymo ar sprendimo kelias dažnai būna ilgesnis: į procesą gali įsitraukti keli partneriai, skirtingos komandos ar standartizuotos palaikymo procedūros.

„Didieji tiekėjai dažnai nedaro viso parengimo – architektūrinio sprendimo ir įdiegimo. Jie sako: kreipkitės į mūsų partnerius. Su „Bite“ viską gaunate iš vienų rankų“, – sako jis.

M. Rauba priduria, kad debesijos architektūros klausimai „Bitės“ grupei nėra teoriniai. Grupė kasdien valdo daug skirtingų ir sudėtingų sistemų, o dalis „Bitės“ sistemų veikia tuose pačiuose duomenų centruose ir yra paremtos ta pačia technologija, kuri siūloma klientams.

Kartais silpniausia vieta – ne duomenų centras

Nors debesijos ar hibridinės architektūros temos skamba sudėtingai, M. Rauba taip pat atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką – interneto dubliavimą.

„Žmonės labai pasitiki internetu. Atvedė vieną kabelį – ir visas verslas jau laikosi ant jo vieno pečių. Visada rekomenduoju: turite vieną interneto tiekėją, pasiimkite ir kitą“, – sako pašnekovas.

Tai galioja ne tik mažiems biurams, bet ir gamybos, sandėliavimo ar prekybos įmonėms. Net turint sistemas keliuose duomenų centruose, viena nutrūkusi linija gali reikšti, kad darbuotojai nebematys, kas vyksta, ir negalės pasiekti dalies vidinių sistemų.

Pasak jo, infrastruktūra šiandien yra per sudėtinga, kad verslas galėtų remtis prielaida, jog „kažkaip veiks“. Pirmas klausimas verslui nebūtinai turėtų būti „kokį debesį rinktis?“. Pirmas klausimas – kas nutiks, jei rytoj dings internetas, sustos viena sistema ar duomenų centras taps nepasiekiamas?

„Svarbiausia – ne tik pasirinkti technologiją, bet ir suprasti savo verslo rizikas, veikimo tęstinumo poreikį, duomenų jautrumą ir atsarginius scenarijus“, – teigia „Bitės“ technologijų direktorius.