Psichologinis spaudimas darbe: kaip atpažinti ir ką daryti
Su psichologiniu spaudimu darbe yra tekę susidurti ne vienam. Neretai žmonės vengia apie tai kalbėti, nes nenori dar labiau supykdyti skriaudėjo ar net prarasti darbą. Psichologinis spaudimas daro neigiamą įtaką ne tik darbuotojų produktyvumui ar darbo kokybei, bet ir sveikatai bei psichologinei gerovei. Kaip šis reiškinys pasireiškia ir ką daryti?
„Darbdaviai įprastai stengiasi užkirsti kelią psichologiniam smurtui, todėl imasi įvairių priemonių: pavyzdžiui, reguliariai rengia apklausas, skirtas išsiaiškinti, ar darbuotojai patiria psichologinį spaudimą, gautus atsakymus analizuoja. Vis dėlto, jei manote, kad darbo aplinkoje patiriate psichologinį spaudimą, atkreipkite dėmesį į tai, kaip jis pasireiškia ir ką galite padaryti, kad užkirstumėte tam kelią“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
1. Jei susiduriate su skaudžiais komentarais
Darbo metu neturėtumėte sulaukti bendradarbių ar darbo aplinkoje esančių žmonių pašaipų, žeminančių ar žeidžiančių juokelių, ypač nukreiptų į jūsų asmenines ir fizines savybes, požiūrį, vertybes. Svarbu suprasti, kad net ir nekaltai atrodantys juokeliai iš tiesų gali žeisti, tad jei esate tokioje situacijoje ‒ iš pradžių stenkitės nusiraminti.
„Nepulkite skriaudėjams atsakyti tuo pačiu. Pabandykite situaciją įvertinti tarsi iš šalies, o pastebėję, kad psichologinį spaudimą sukėlęs žmogus jus provokuoja ar kitaip siekia sukelti konfliktą, stenkitės reaguoti neutraliai. Didelė tikimybė, kad parodę savitvardą nesuteiksite jam pasitenkinimo sukelta situacija ir komentarai gali baigtis“, ‒ komentuoja „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Jei matote, kad psichologinį spaudimą patiria kolega – nelikite abejingais. Visiškai ignoruodami psichologinį spaudimą taip prie jo prisidedame.
2. Jei jus vertina mažiau nei kitus
Psichologinis spaudimas darbe gali pasireikšti ir tuo, kad vadovas ar kolegos nesuteikia galimybių išreikšti savo nuomonę, nuolat pertraukinėja ar esate menkinamas, ypač kitų žmonių akyse.
„Iš pradžių, jei galite, šią problemą įvardinkite savo vadovui. Išlikite ramūs, mandagūs, tačiau kalbėkite be užuolankų. Stenkitės nesivelti į viešus konfliktus, išlikite ramūs ir dalykiški. Tai gali padėti nekurstyti naujų pykčių ir intrigų“, ‒ sako E. Staniulionė.
Jei situacija nesitaiso ar matote, kad bendrovėje pagalbos nesulauksite, naudinga išsaugoti įvairaus tipo informaciją, kuri pagrįstų jūsų pastebėjimus dėl neteisybės. Tai gali būti momentinė ekrano kopija, elektroniniai laiškai, SMS žinutės ir pan.
E. Staniulionė priduria, kad: „Psichologinis spaudimas yra tikrai nepriimtinas pažangiose organizacijose. Organizacijos vadovai turėtų stengtis sukurti atvirą, pasitikėjimu ir sąžiningumu grįstą kultūrą – kad darbuotojai visais atvejais nebijotų kalbėti apie įvairius sunkumus“.
3. Jei su jumis elgiamasi nesąžiningai
Nekonstruktyvi, niekuo nepagrįsta kritika, neadekvatūs terminai atlikti užduotims gali reikšti, jog darbe patiriate psichologinį spaudimą.
„Dažnai nuolatinis psichologinis spaudimas gali būti itin negatyvi vidinės organizacijos kultūros dalis: pavyzdžiui, jei yra toleruojamas vadovų galios demonstravimas, bendravimas pakeltu tonu ir pan. Tikėtina, kad tokiu atveju kolegos nei vadovas, nei kolegos nepadės. Jei nepavyksta problemos išspręsti patiems, nebijokite kreiptis į profesines sąjungas, darbo tarybas ar darbuotojų atstovus arba svarstykite keisti darbo vietą“, ‒ sako žmonių ambasados vadovė.
Dėl psichologinio spaudimo galima kreiptis ir į darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją ar bendrosios praktikos teismus. Šiais metais pagal LR darbo kodeksą kiekviena įmonė privalės turėti antimobingo politiką.
Ekspertė priduria, kad patiriant psichologinį smurtą nereikėtų užsisklęsti: pasikalbėkite apie tai su artimais kolegomis, šeimos nariais ar draugais. Jei jaučiatės prastai ‒ kreipkitės psichologinės pagalbos.
