Kaip bendrauti su karo siaubą patyrusiais ukrainiečiais?

Dėl Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą jau oficialiai atvyko daugiau nei 40 tūkst. ukrainiečių, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vis dažniau susiduriant su karo sunkumus patyrusiais žmonėmis gali kilti klausimų ‒ kaip su jais bendrauti, kad jie pasijustų geriau?

„Vis dažniau savo aplinkoje susiduriame su karo pabėgėliais iš Ukrainos, todėl būtina žinoti, kaip su jais bendrauti, kad iš tiesų padėtume. Juk jie patiria nesuvokiamą siaubą, stresą, kurio mes iki galo suprasti tikrai negalime“, ‒ pasakoja psichologas Paulius Rakštikas.

„Nemažai Lietuvos įmonių jau sukūrė darbo vietas ukrainiečiams. Visgi naujas darbas nuo karo pabėgusiems žmonėms neišvengiamai sukelia dar papildomo streso. Būtent todėl svarbu ir su komandomis, prie kurių prisijungs ukrainiečiai, pasikalbėti apie laukiančius pokyčius, iškomunikuoti pagrindinius patarimus, kaip bendrauti su ukrainiečiais“, ‒ teigia Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ Žmonių ambasados vadovė.

Mokėkite klausyti

Pokalbio metu stenkitės savo pašnekovo klausytis įdėmiai. Leiskite jam dalintis savo mintimis ir išgyvenimais tiek, kiek jam pačiam to norisi, venkite perdėto savo nuomonės „brukimo“ ir patarinėjimo.

„Jei žmogus reaguoja itin jautriai ar yra verksmingas, palaikykite jį sakydami: „Tai, kas dabar su tavimi vyksta, kaip tu išgyveni šią situaciją, yra normalu“. Žinokite, kad ir pats žmogus gali išsigąsti savo reakcijos ir jausmų. Jam gali kilti minčių, kad jis nebėra toks, koks buvo anksčiau ir pan. Tokie vidiniai išgyvenimai yra stiprūs ir mums gal patiems tai sunku suvokti, nes nesam buvę tokioje situacijoje“, ‒ pasakoja Paulius Rakštikas, psichologas.

Siekiant padėti nukentėjusiam žmogui pasijausti saugiau, leiskite jam kalbėti paties pasirinkta tema ir forma. Anot P. Rakštiko, kartais mūsų smalsumas gali veikti priešingai nei intencijos, ypač tada, kai žmogus bando susivokti, išbūti su tuo, ką yra patyręs.

Nebijokite klausti

Dažnai norėdami padėti žmonės skuba imtis veiksmų, kurie, atrodo, tokioje situacijoje galėtų padėti jiems patiems.

Psichologas P. Rakštikas pasakoja, kad: „Mes natūraliai, impulsyviai norime, kad žmogus jaustųsi geriau ir pradėtų veikti taip, kaip mes įsivaizduojam esant naudinga. Norime suteikti pagalbą ir paramą tokia forma, kuri atrodo, kad būtų naudinga mums. Deja, kartais šis noras gali veikti priešingai nei norėtume. Geriausia švelniai paklausti, kokia pagalba reikalinga ir kuo jūs konkrečiai galėtumėte padėti“.

E. Staniulionė priduria, kad tai itin aktualu ir darbe: „Komandai reikėtų paaiškinti, kad nauji kolegos išgyvena didžiulę įtampą ir stresą. Reikėtų su pačiais jais susitarti, kokios pagalbos reikia ‒ tiek darbiniais klausimais, tiek visai nesusijusiais su darbu. Tikiu, kad taip geriausiai padėsime ukrainiečiams integruotis tiek naujoje darbo vietoje, komandoje“.

Būkite tarpininku

Išklausydami, vesdami pokalbį ir dalindamiesi savo turimomis žiniomis jūs jau teikiate svarbią pagalbą.

„Daugelis iš mūsų sekame informaciją medijose apie Lietuvoje teikiamą pagalbą ukrainiečiams. Mes galime būti naudingi vien pasidalindami savo žiniomis apie tai, kur ir kokios institucijos, organizacijos gali padėti“, ‒ sako ekspertė E. Staniulionė.

P. Rakštikas priduria, kad svarbu negalvoti, jog turime išspręsti problemas iki galo: „Kartais mes neturime kompetencijos suteikti reikiamą pagalbą. Pavyzdžiui, jei žmogui reikia psichologinės, psichiatrinės ar kitokios, specialistų reikalaujančios, pagalbos. Taip pat galime neturėti ir reikiamų finansinių resursų. Vis dėlto mokėdami lietuvių kalbą, žinodami šalies vidinę sistemą ir panašius lokalius aspektus, mes galime būti puikiais tarpininkais ir ukrainiečius nukreipti į specialistus“.