Technologinės pranašystės: kaip praeityje žmonės įsivaizdavo dabartines technologijas?

Žmonės nuo seniausių laikų turi vieną pomėgį – galvoti arba spėlioti, o kaip viskas bus ar atrodys ateityje. Kai kurios praeities fantazijos sukelia juoką, tačiau kita dalis prognozuojamų išradimų gali nustebinti, nes jie jau kurį laiką yra tapę mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi. Taigi, kaip seniau gyvenantys žmonės įsivaizdavo dabartines technologijas? Kiek jų prognozėse buvo tiesos? „Bitės profai“ kviečia leistis atgal į praeitį ir palyginti, kiek mūsų protėviams pavyko nuspėti šių dienų technologijų.

Taip lengviau: greitasis skaitymas

  • Dalis šiandien kiekvieną dieną naudojamų technologinių sprendimų kažkada buvo tik mokslinės fantastikos scenaristų vaizduotės vaisius arba neužtikrintos genijų ateities prognozės.
  • Nors niekada nesusimąstėte, tačiau išmaniojo telefono idėja pirmą kartą gimė išradėjo Nikola Teslos galvoje, o apie internetą pirmasis prakalbo rašytojas Markas Tvenas.
  • Vizionieriai svarstė ne tik apie pramogas, bet ir apie patogesnę buitį, todėl mąstytojai įsivaizdavo ir namus tvarkantį siurblį-robotą, ir sportuoti padedančią išmaniąją apyrankę.

„Mokslinės fantastikos filmai, kurie prognozuoja ateitį, iki šių dienų sulaukia ypatingo dėmesio. Iš dalies ir dėl smalsumo, ar bent dalis filmo technologinių pranašysčių išsipildys. Dalis tokiuose filmuose vaizduojamų fantazijų ir prognozių jau tapo realybe – skraidantys dronai, mokėjimo kortelės, biometriniai duomenys (pavyzdžiui, prisijungimai naudojant pirštų antspaudus), kompiuteriniai žaidimai, išmanūs drabužiai ir t.t. Kita vertus, verčiant istorijos puslapius galima pastebėti, kad apie ateitį spėliojo ne vien filmai. Čia apstu pavyzdžių, kai žmonės praeityje įsivaizdavo dabartinius prietaisus bei pramogas. Dalis jų tikrai nustebina, nes spėjimai buvo labai arti tiesos“, – teigia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir išskiria dešimt pavyzdžių, kaip šiandien plačiai naudojamas technologijas žmonės įsivaizdavo praeityje.

1. Išmanieji telefonai

Pasak K. Špiliausko, pirmasis žmogus, kuris išpranašavo išmaniuosius telefonus, buvo legendinis mokslininkas ir fizikas Nikola Tesla. Dar 1926 metais jis apibūdino idėją, kuri pakeitė dabartinių žmonių gyvenimus: „Kai bevielis ryšys įsigalės, žemė taps milžiniškomis smegenimis, o tai reiškia, kad visi dalykai taps tikros ir ritmiškos visumos dalelėmis. Mes galėsime vieni su kitais bendrauti ir būti girdimi kiekvieną akimirką, nepaisant atstumo. Tokį įrenginį bus galima nešiotis liemenės kišenėje“.

Kiek metų prireikė, kad Nikola Tesla pranašystė išsipildytų? Vos 57, nes 1983 metais buvo pradėtas gaminti pirmasis mobilusis telefonas „Motorola DynaTAC“. „Pirmasis mobilusis telefonas nebuvo visiškai toks, kokį įsivaizdavo Tesla, nes į liemenės kišenę tilpęs nebūtų. Jis buvo 25 centimetrų ilgio ir svėrė netoli kilogramo. Tuo metu šis telefonas kainavo apie 4 tūkst. JAV dolerių, o šių dienų kainomis tai siektų maždaug 8,9 tūkst. eurų. Tiesa, pokalbiai šiuo telefonu galėdavo trukti tik pusvalandį, o krauti telefoną reikėdavo net 10 valandų“, – išskiria „Bitės Profas“.

Jeigu jums įdomi mobiliųjų telefonų tolesnė raida ir istorija, siūlome paskaityti šį „Bitės Profų“ straipsnį.

2. Internetas

Internetas šiuolaikiniam žmogui yra visiškai suprantamas ir natūralus dalykas. Tai tarsi didelis visą pasaulį juosiantis tinklas, kuris atvėrė bendravimo, kelionių, mokslo, informacijos gavimo ir perdavimo galimybes kur bebūtume. Įdomu tai, jog vienas pirmųjų žmonių, svajojusių apie globalią susijungusios bendruomenės idėją buvo rašytojas Mark Twain (liet. Markas Tvenas). Jis 1898 metais savo mokslinės fantastikos apsakyme „Iš 1904 metų laikraščio „London Times“ supažindino skaitytojus su „telelektroskopu“, kuris, naudodamas telefonų sistemą, galėjo sukurti pasaulinį informacijos mainų tinklą. Ar jam tiksliai pavyko nuspėti ateitį?

„Internetas pasaulyje pradėtas kurti ir testuoti Šaltojo karo laikais. Jis turėjo užtikrintai dirbti atominio karo atveju. Pirmasis tinklas buvo paleistas tik 1969 metais ir jis jungė keturias mokslo įstaigas: Stanfordo tyrimų institutą, Santa Barbaros, Jutos, Los Andželo universitetus. Bėgant laikui, technologija tobulėjo, tarpusavyje jungė vis daugiau kompiuterių, o 1990 metais startavo ir pasaulinis tinklas. Dar po trejų metų žmonės galėjo išbandyti pirmąją interneto naršyklę „Mosaic“, kuri leido naršyti internete maždaug taip, kaip tą darome šiandien“,– teigia K. Špiliauskas.

3. Planšetiniai kompiuteriai

Tobulėjant kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams, 2010 metais rinką papildė planšetiniai kompiuteriai. Gali būti, kad pirmųjų planšečių išradėjai įkvėpimo ieškojo filmuose, o būtent 1968 metais išleistame Stanley Kubrick itin sėkmingame filme „2001: Kosminė odisėja“. Šioje juostoje matoma planšetė, kuria naudojasi astronautai, atrodo beveik identiška šių dienų įrenginiams.

„Filmų, kuriuose galime atrasti dabartinius įrenginius yra ir daugiau. Dar vienu pavyzdžiu galėtų tapti 1987 metais debiutavęs televizijos serialas „Žvaigždžių kelias: naujoji planeta“. Erdvėlaivio įgula taip pat naudojo panašų įrenginį į planšetinį kompiuterį. Taigi, tos planšetės, kuriomis naudojamės šiandien, net dizaino prasme yra įkvėptos populiarių fantastinių filmų bei serialų“, – sako K. Špiliauskas.

4. Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės

Širdies pulso matavimas, skatinimas judėti arba atsiunčiami priminimai, jog laikas išgerti vandens – tik keletas funkcijų, kurias šiandien atlieka išmanusis laikrodis ar apyrankė. Pasak „Bitės Profo“, šie įrenginiai jau kurį laiką vis labiau populiarėja dėl savo funkcionalumo, patogumo ir kuriamos vertės. Nepaisant to, galvoti apie tokius įrenginius žmonės pradėjo kur kas anksčiau. Mokslinės fantastikos rašytojas ir istorijas Kir Bulychev juos prognozavo dar 1978 metais išleistoje knygoje „Šimtas metų į priekį“. Joje jis aprašė išmaniąją apyrankę, kuri rodo ekrane mirksinčius skaičius.

„Netrukus po fantasto pranašysčių prasidėjo ir bandymai sukurti kažką panašaus į išmanų laikrodį ar apyrankę. Galima teigti, kad pirmoji į išmaniųjų laikrodžių verslą nėrė japonų kompanija „Seiko“. Ši bendrovė jau 1982 metais sukūrė laikrodį „T001 TV watch“, kurį įkvėpė Džeimso Bondo filmas „Aštuonkojė“. Šis laikrodis iš tikrųjų leido žiūrėti televiziją, tačiau labai sudėtingai, nes tam reikėjo daug papildomų priedų. Po „Seiko“ bandymo su išmaniuoju laikrodžiu ne viena kita kompanija taip pat bandė sėkmę šioje srityje, tačiau tokius laikrodžius, kokius esame įpratę matyti ir naudoti šiandien, vartotojai gavo galimybę įsigyti tik per pastarąjį dešimtmetį“, – teigia ekspertas.

Plačiau apie išmaniųjų laikrodžių evoliuciją ir išskirtinumus galite paskaityti šiame „Bitės profų“ straipsnyje.

5. Televizorius

Kaip išskiria K. Špiliauskas, šiandien jau sunkiai besurastume žmogų, kuriems padarytų įspūdį televizorius. Kita vertus, nustebinti gali pirmieji žmonės, kurie pradėjo kalbėti apie kažką panašaus į dabartinius televizorius. Tai buvo garsūs rašytojai Walter Scott, Jules Verne, Mark Twain bei H. G. Wells, kurie ankstyvuosius televizoriaus pirmtakus pradėjo įsivaizduoti dar XVIII ir XIX amžiais. To meto rašytojai įsivaizdavo daugiau ne prietaisą, bet pačią „judančių vaizdų stebėjimo per nuotolį“ idėją. 1890-ųjų metų reklaminėje skrajutėje taip pat buvo bandymas nuspėti ateitį, kurioje įprastas teatras per specialų projektorių buvo rodomas tiesiog namų menėje. Galiausiai, pasak „Bitės Profo“, televizorius įgavo šiandien įprastą savo formą, tačiau tam prireikė ne vieno dešimtmečio ir ne vieno žmogaus indėlio, o pats prietaisas atsirado jau tik pirmoje XX amžiaus pusėje.

6. Išmanieji valymo siurbliai

1899 metais dailininkas Jean-Marc Côté ir kiti iliustratoriai gavo užduotį pavaizduoti, kaip atrodys gyvenimas Prancūzijoje po šimto metų. Taip atsirado futuristinių iliustracijų rinkinys, pavadinimas „En L’An 2000“. Jame pavaizduota daug fantastinių spėjimų pradedant automatizuotu orkestru teatro scenoje baigiant tokiais projektoriais, kurie galingumu nenusileistų mikroskopams. Kita vertus, kai kurie spėjimai, kaip pastebi „Bitės Profas“, itin taikliai numatė ateitį. Vienas tokių – piešinys, vaizduojantis „elektrinį šveitimą“. Jame buvo pavaizduota tarnaitė, kuri tiesiog buvo įjungusi robotą, o jis valė ir šveitė namus. Būtent tokie robotai-siurbliai yra madingi šiais laikais.

„Nors dulkių siurbliai sutinkami dar ne kiekvieno namuose, tačiau jų paklausa greitai auga. Žmonės namų ruošos darbams nori skirti kuo mažiau laiko, todėl robotus-siurblius ypač pamėgo žmonės, auginantys namuose gyvūnus. Tokie siurbliai išpopuliarėjo ir sparčiai tobulėja būtent pastaruoju metu, todėl menininko, kuris jų egzistavimą numatė dar prieš šimtą metų spėjimas – išties įspūdingas“, – sako K. Špiliauskas.

7. Vaizdo skambučiai

Jei gyvename toli nuo artimųjų ar jau seniai juos matėme, šiandien mums įprasta susiskambinti vaizdo skambučiais. Šio išradimo dėka, galime ne tik išgirsti, bet ir savo ekrane pamatyti žmones, kurie yra nutolę net per tūkstančius kilometrų nuo mūsų. Tokią technologiją 1910 metais taip pat nuspėjo jau minėtasis dailininkas Jean-Marc Côté. Tiesa, tai jis padarė netgi labai tiksliai: jo piešinyje vaizduojamas žmogus, kuris kalba į garsiakalbį ir tuo pat metu žiūri į savo pašnekovo atvaizdą sienoje. Tuo metu toks piešinys atrodė kaip visiška fantastika, o šiandien, kaip teigia „Bitės Profas“, tokių vaizdo skambučių dėka yra netgi vedamos pamokos.

8. Skaitmeninė fotografija

K. Špiliausko teigimu, vartotojams renkantis naują išmanųjį telefoną, vienas iš svarbiausių rodiklių yra gera fotografavimo kokybė. Telefonų gamintojai vis labiau atkreipia dėmesį į vartotojų poreikį fotografuoti kokybiškai, greitai ir vos keliais paspaudimais, todėl šiandien visi išmanieji telefonai pasižymi aukšta vaizdo įrašų ir nuotraukų kokybe, o nuotraukos daromos net keliais ir daugiau objektyvų. Ar tokią dabartį kam nors pavyko nuspėti?

Atsakymas – taip. Inžinierius John Elfreth Watkins 1900-ais metais davė interviu leidiniui „Ladies Home Journal“. Juokinga tai, kad didžioji dalis jo prognozių visiškai neišsipildė, tačiau jis stebėtinai tiksliai numatė, kokia bus skaitmeninė fotografija. Inžinierius teigė, kad ateityje fotografija galės pilnai atkurti visas gamtos spalvas, o pačias nuotraukas galėsime perduoti vieni kitiems iš bet kokio atstumo. J. E. Watkins netgi pateikė pavyzdį, kad jei įvyktų neramumai Kinijoje, ateityje šių neramumų nuotraukos jau po valandos atsidurs pasaulio laikraščiuose. Žinant, kokia kokybe šiandien pasižymi išmaniųjų telefonų kameros ir kaip žmonių fotografuojami įvykiai dažnai atsiduria naujienų portaluose, galima teigti, jog ši pranašystė buvo labai tiksli.

9. Srautinis filmų siuntimas

Peržiūrėti filmus ar serialus dar niekada nebuvo taip paprasta. Šiuo metu yra platformų, kuriose filmų, serialų ar muzikos duomenų bazė yra neišsenkanti. Pasak K. Špiliausko, 1987 metais kino kritikas Roger Ebert dalinosi mintimis apie kino ateitį. Jis teigė, kad ateityje žmonės žiūrės filmus per didelės raiškos plačiaekranius televizorius ir vienu mygtuko paspaudimu galės peržiūrėti bet kokius filmus norimu laiku. R. Ebert teigė, kad vaizdo kasečių juostos, kurios tuo metu buvo populiarios, taps atgyvena. Galima sakyti, jog kino kritiko prognozės tapo realybe – šiandien iš tiesų galime internetu žiūrėti pasirinktus filmus ar serialus bet kuriame išmaniajame įrenginyje ir būtent tada, kada to norime. Pavyzdžiui, užsisakę „Go3 | BITĖ“ paslaugą lankytojai čia gali rinktis iš daugiau nei 7 tūkst. valandų įvairaus turinio – populiarių užsienio ir Lietuvos filmų, serialų, bei tiesiogiai stebėti daugiau nei 40 televizijos kanalų.

10. Kompiuteriniai žaidimai

Galiausiai, būtina paminėti dar vieną technologiją, kuri šiandien ypač populiari. Vienoje gerai žinomo filmo „Atgal į ateitį“ scenų, vykstančioje dar 80-ųjų nostalgiškoje kavinėje, du jauni berniukai nustebo pamatę arkadinį žaidimą. Jiems buvo neįprasta, kad norint žaisti ir valdyti žaidimo personažus reikia naudoti savo rankas. Šis filmas savo laiku parodė daugybę fantastinių ateities prognozių, bet kompiuterinius žaidimus pavaizdavo itin taikliai.

„Kompiuterinių žaidimų industrija labai sparčiai auga ir tobulėja. Šią pramogą vis dažniau renkasi tiek įvairaus amžiaus, tiek skirtingo išsilavinimo žmonės. Viena priežasčių – vis įdomesnės ir labiau ateitį primenančios technologijos. Pavyzdžiui, šiandien turint vos žaidimų konsolę „PlayStation 4“ ir jai skirtą virtualiosios realybės priedą, mes galime žaidimų veikėjus valdyti savo rankomis – būtent taip, kaip kažkada matėme „Atgal į ateitį“ filmuose“, – sako K. Špiliauskas.

Dalinkis straipsniu:

Gaukite pasiūlymą

Mane domina: