Kaip pasitikrinti, ar nebuvo nutekinti slaptažodžiai ir kiti jautrūs duomenys?

Internetui tapus neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, duomenų saugumas yra itin svarbus. Deja, duomenų nutekėjimai tampa vis dažnesni, o tai gali kelti grėsmę ne tik reputacijai, bet ir asmeniniams finansams. Kaip pasitikrinti, ar netapote kibernetinių sukčių auka ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Taip lengviau: greitasis skaitymas

  • Pasitikrinti, ar asmeniniai duomenys nebuvo nutekinti, galite specialiose svetainėse.
  • Jei įtariate, jog jūsų duomenys buvo nutekinti, nedelsiant pakeiskite el. pašto ir socialinių tinklų paskyrų slaptažodžius.
  • Norėdami apsisaugoti nuo duomenų vagystės, dažnai keiskite paskyrų slaptažodžius bei naudokite dviejų žingsnių autentifikavimą.
  • Atnaujinkite programinę įrangą laiku ir būkite budrūs socialiniuose tinkluose.
 

„Didžioji dalis sukčių jau seniai persikėlė į kibernetinę erdvę. Joje išvilioti ar rasti jau nutekintus jautrius duomenis yra daug lengviau, nei tai padaryti gyvai. Tam, kad taip nenutiktų, tereikia šiek tiek daugiau dėmesio skirti savo paskyrų apsaugai ir neprarasti budrumo internete“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Kaip patikrinti, ar jūsų duomenys nebuvo nutekinti?

Pasitikrinti, ar duomenys nebuvo nutekinti, galima įvairiose duomenų nutekėjimo tikrinimo svetainėse. Pavyzdžiui, svetainėje https://haveibeenpwned.com/ suvedus el. pašto adresą, galite sužinoti apie galimą duomenų nutekinimą.

Jei esate BITĖS klientas, pasitikrinti, ar jūsų duomenys saugūs, galite naudojantis paslauga „Interneto apsauga+“.

Ką daryti, jei jūsų duomenys buvo nutekinti?

Jei sužinojote, kad jūsų duomenys buvo nutekinti, svarbu imtis šių veiksmų. Visų pirma, pakeiskite visų savo paskyrų, įskaitant el. pašto ir socialinių tinklų paskyrų, slaptažodžius. Kiekvienai paskyrai naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius.

Antra, patikrinkite savo banko ir kitas sąskaitas bei atliktas operacijas. Jei pastebite įtartinas operacijas ar pinigų perlaidas, atsiskaitymus el. parduotuvėse, kuriose nieko pastaruoju metu neįsigijote, nedelsdami susisiekite su banku ir kreipkitės į e. policiją.

Kaip apsisaugoti nuo duomenų nutekinimo?

„Visada stenkitės pasirinkti ir naudoti stiprų slaptažodį, kurį sudaro ne mažiau nei 8 simboliai. Dar geriau – bent 12 simbolių, tarp kurių būtų raidžių, skaičių ir simbolių, tokių kaip „?“ ar „!“. Niekada slaptažodžiui nenaudokite savo vardo, pavardės, gimimo metų, telefono numerio ir kitų visiems lengvai pasiekiamų duomenų“, – sako „Bitės Profas“ Martynas.

Kita auksinė taisyklė – kiekvienai paskyrai naudokite skirtingus slaptažodžius. Tai padės apsaugoti kitas paskyras, jei bent vienos duomenys bus nutekinti. Stenkitės atnaujinti svarbiausius savo slaptažodžius bent kas tris mėnesius.

Prisijungimui prie paskyrų internete rekomenduojama naudoti dviejų faktorių autentifikavimą (2FA). Tai yra papildomas apsaugos sluoksnis, kuris reikalauja ne tik jūsų slaptažodžio, bet ir antrojo autentifikavimo veiksnio, pvz., patvirtinimo kodo jūsų telefone ar autentifikavimo programoje. 2FA gali padėti apsaugoti paskyras net tada, kai yra nutekinamas prisijungimo slaptažodis, tad esant galimybei būtina naudoti šią papildomą apsaugą.

BITĖS klientai gali naudotis naujos kartos paslauga „Interneto apsauga+“. Savitarnoje pasirinkus šios paslaugos valdymą galima pridėti iki 10 el. pašto adresų bei telefono numerių, kurie patikrinami, ar nėra susidūrę su duomenų nutekinimu. Įvykus duomenų nutekinimui, klientams apie tai pranešama ir patariama, kaip apsisaugoti.

Kritiškai vertinkite el. laiškus iš nepažįstamųjų

Norint apsaugoti savo duomenis internete, vien sudėtingų slaptažodžių nepakanka – svarbu nepamiršti ir saugaus elgesio.

„Būkite itin atsargūs su el. laiškais, nuorodomis ir priedais, kuriuos gaunate iš nežinomų siuntėjų. Iš pažiūros saugios nuorodos gali būti apgaulingos ir nukreipti į kenkėjiškas svetaines, kuriose bandoma pavogti jūsų asmeninę informaciją ar net pinigus. Na, o įvairūs prisegtukai gali slėpti kenkėjišką programinę įrangą – kompiuterinius virusus, šnipinėjimo programas ir kitus duomenis vagiančius kenkėjus“, – perspėja M. Vrubliauskas.

Naršant internete taip pat vertėtų nepamiršti atsargumo ir vengti pateikti itin jautrius duomenis, jei kyla abejonė dėl svetainės saugumo. Jei kažkas prašo daugiau duomenų, nei reikėtų – tai gali būti sukčių ataka.

Dažnai besijungiantys prie nemokamų Wi-Fi tinklų turėtų pagalvoti apie virtualaus privataus tinklo (VPN) naudojimą. VPN gali užšifruoti jūsų interneto srautą ir padėti apsaugoti jūsų privatumą.

Nepraraskite budrumo socialiniuose tinkluose

Dar daugiau atsargumo reikėtų socialiniuose tinkluose – socialinių tinklų paskyros yra vienas iš dažniausių kibernetinių sukčių taikinių.

„Socialiniuose tinkluose elkitės taip, kaip vaikščiodami miesto gatvėje. Būkite budrūs ir atsargūs, nesidalinkite savo asmenine informacija viešai ar su bet kuo. Savo socialinių tinklų paskyras derėtų apsaugoti itin stipriais slaptažodžiais, taip pat naudoti 2FA“, – pataria „Bitės Profas“ Martynas.

Pasak jo, gavus pranešimą, kad kažkas bando prisijungti prie jūsų paskyros ar pakeisti paskyros slaptažodį, reikėtų nedelsiant imtis atsargumo priemonių: atsinaujinti slaptažodį ir įsijungti 2FA, jei iki tol jo nenaudojote.

Dalinkis straipsniu:

Gaukite pasiūlymą

Mane domina: