Lemtinga diena virusų istorijoje: telefoniniai virusai pavojingumu aplenkė kompiuterinius

Visi žinome, kad tiek kompiuterių, tiek telefonų virusai gali pridaryti rimtų bėdų. Tačiau tai teorija. Žiūrint iš praktinės pusės, telefonų virusai šiais laikais tapo netgi pavojingesni. O pagrindine jų pavojingumo priežastimi tapo vien tai, kad šiandien savo išmaniesiems telefonams patikime itin svarbią informaciją – prieigą prie banko sąskaitos, svarbias žinutes, konfidencialias nuotraukas ir kt. Todėl šiandien būtina žinoti ne tik kuo skiriasi kompiuteriniai virusai nuo telefoninių, bet ir kaip nuo jų visų apsiginti. „Bitės Profai“ dalinasi 5 taisyklėmis, kurias reikėtų prisiminti susidūrus su virusais.
 
„Kompiuteriniai virusai dienos šviesą išvydo pirmiau nei telefoniniai virusai. Pirmasis kompiuterinis virusas buvo sukurtas 1971 metais ir vadinosi „Creeper“. Šis virusas galėjo savavališkai plisti per kitus kompiuterius, kurie buvo tame pačiame tinkle. Tuo metu pirmasis telefoninis virusas buvo sukurtas praėjus beveik 30 metų po pirmojo kompiuterių viruso – tik 2000-aisiais! Nepaisant to, jau pirmasis telefoninis virusas, pavadinimu „Timofonica“, galėjo savavališkai siuntinėti žinutes iš užkrėsto telefono. O šiandien telefoniniai virusai – dar galingesni“, – sako Alytaus „Bitės“ salone dirbantis „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis ir nurodo 5 taisykles, kurios padės atsilaikyti prieš šiuolaikinius virusus.
 
1. Įrenginio sugadinimas – ne blogiausia žinia
 
A. Archangelskis pastebi, kad dažniausiai visi bijo, jog virusai sugadins turimus įrenginius, tačiau šiais laikais programišių atakos gali pridaryti ir rimtesnių bėdų.
 
„Tiek kompiuterinis, tiek telefoninis virusas gali sugadinti įrenginį taip, kad jis nebeįsijungs. Bet tai nebūtinai yra baisiausias dalykas, kuris gali nutikti. Daug baisiau yra tai, kad bet kokia žmogaus slapta informacija, pradedant nuotraukomis ar vaizdo įrašais ir baigiant bankiniais prisijungimais, gali būti išplatinta viešoje erdvėje ar patekti į sukčių rankas. O virusai šiandien gali sukelti abu šiuos dalykus, tad saugoti reikėtų ne vien įrenginius, bet ir savo asmeninę informaciją“, – teigia A. Archangelskis.
 
2. Apsisaugoti nuo virusų kompiuteryje paprasčiau
 
„Kalbant apie apsisaugojimą nuo kenkėjiškų programų, viskas priklauso nuo antivirusinės programinės įrangos pačiame įrenginyje. Pavyzdžiui, kompiuteriai su operacine sistema „Windows“ iš karto turi antivirusinę „Windows defender“. Tad vartotojas, nieko papildomai į kompiuterį neįrašydamas, jau yra apsaugotas. Tuo metu su telefonais situacija yra keblesnė. Didieji gamintojai, tarp kurių „Apple“, „Samsung“ ir kiti dažniausiai yra gamykliškai aprūpinti antivirusine apsauga, pavyzdžiui, telefonai „Galaxy S10“ turi „Samsung Knox“ apsaugos platformą. Tačiau keblumai prasideda tada, kai žmonės užsisako internetu įvairius pigesnius, neaiškių gamintojų telefonus, kurie dažnai nebūna aprūpinti jokiomis antivirusinėmis programomis. Todėl renkantis telefoną pravartu išsirinkti tokį, kuris iš anksto padėtų apsisaugoti ir nuo virusų“, – perspėja ekspertas.
 
3. Ir kompiuteriniais, ir telefoniniais virusais galima apsikrėsti tais pačiais būdais
 
„Kartais to neįvertiname, bet apsikrėsti tiek telefoniniais, tiek kompiuteriniais virusais galima tais pačiais būdais. Pavyzdžiui, elektroniniu paštu gavus neaiškią nuorodą, gautą iš neatpažinto siuntėjo ir ją atsidarius. Tiek telefonu, tiek kompiuteriu nuspaudus tokia nuorodą vienodai galima apkrėsti įrenginį. Atitinkamai, tiek telefonų, tiek kompiuterių virusai gali pridaryti tiek pat žalos jūsų įrenginiui, todėl gavus įtartiną nuorodą jas atsidaryti iš bet kokio įrenginio yra tiek pat pavojinga“, – nurodo A. Archangelskis.
 
4. Kompiuterinį virusą sukurti lengviau
 
„2018 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, iš visų aptiktų virusų net 73,8 proc. buvo aptikti „Windows“ operacinėje sistemoje ir tik 5,63 proc. „Android“ operacinėje sistemoje. Likę 20,57 proc. buvo aptikti įvairiose kitose operacinėse sistemose. Šie skaičiai liudija, kad lengviau yra parašyti virusą kompiuteriui, tačiau tam programišiai turėjo ir daugybę metų tobulėjimui. Iš kitos pusės, telefoniniai virusai sunkiau parašomi ar ne taip dažnai pasiekia vartotoją, bet turi tokį patį potencialią pridaryti daug žalos“, – sako A. Archangelskis.
 
5. Kompiuteriniai virusai dažniausiai negali pakenkti telefonui
 
Kartais galvojama, kad jei buvo apkrėstas kompiuteris, virusas gali lengvai pakenkti ir išmaniajam telefonui, bet A. Archangelskis paneigia šį mitą.
 
„Virusas, kuris buvo sukurtas pakenkti kompiuteriui, dažniausiu atveju negali pakenkti ir telefonui. Pavyzdžiui, gana dažnai kompiuterinis virusas gali būti „.exe“ failas. Tokį failą gali atidaryti tik kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema, tačiau telefonai negali atidaryti tokio tipo failų, tad ir apsikrėsti nuo jų negali. Kita vertus, šiandien kenkėjiškos nuorodos ar puslapiai gali atpažinti, ar vartotojas jungiasi naudodamasis kompiuteriu, ar išmaniuoju telefonu ir pritaikyti būtent tam įrenginiui skirtą virusą. Galiausiai, programišiai kiekvieną dieną stengiasi sugalvoti naujų būdų apkrėsti tiek mūsų kompiuterius, tiek išmaniuosius telefonus, todėl būtina išlikti budriems“, – apibendrina A. Archangelskis.
 
Jei sužinoti daugiau apie virusus, kaip nuo jų apsisaugoti ar turite užkrėstų įrenginių, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus.