Vilnius privažiavo sankryžą: ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?

2018.
09.13

Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose. Bet dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą. O tam reikia ne vien miesto pastangų, bet ir jo gyventojų įpročių pokyčio.

„Kopenhagoje vienas gyventojas per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 100 valandų, o Maskvoje beveik dvigubai daugiau – 189. Ir nors Maskvoje yra visos svarbiausios infrastruktūros dalys – nuo metro iki „Park and Ride“ aikštelių ar intelektinės transporto sistemos – šiame mieste judumo problemos tvarkyti buvo pradėtos paprasčiausiai per vėlai. Todėl šiandien perskirstyti automobilių srautus tiesiog nėra kaip. Tuo metu Kopenhaga taip pat nuolat imasi iniciatyvų judumui gerinti ir netgi kelių vienu metu, bet šiame mieste vairuotojai kamščiuose praleidžia 89 valandomis mažiau nei Maskvoje ir todėl, kad Danijos sostinėje miesto judumu buvo pradėta rūpintis labai anksti“, – lygina dr. K. Gaučė.

Kiek sudėtinga Vilniaus situacija?

Pernai 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais iki 2030 metų siekiama pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti neigiamą kelionių poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Su bene didžiausiais iššūkiais iš Lietuvos miestų šiuo metu susiduria Vilnius, kurio darnaus judumo plano parengimą koordinavo dr. Kristina Gaučė. Ji pabrėžia, kad didžiausia problema šalies sostinėje – dramatiškai augantis motorizacijos lygis, kurį reikia stabdyti, o vėliau ir mažinti.

„Tam, kad Vilnius taptų panašus į Kopenhagą, gali prireikti eilės metų ir kryptingų pastangų. Bet šiandien, nepaisant gerų tendencijų mieste – atnaujinto viešojo transporto parko, naujų dviračių takų ar dalijimosi sistemų plėtros – automobiliai ir toliau kemša bei teršia miestą. Tam, kad tai pasikeistų, labai reikia pačių žmonių įsitraukimo. Tik jų sąmoningumo dėka kelionių automobiliu paklausa galėtų būti suvaldyta: t.y. vietoje to, kad būtų kuriama nauja pasiūla automobilių pralaidumui didinti – tiesiamos naujos arba platinamos senos gatvės, įrengiamos parkavimo aikštelės – žmonės gali rinktis alternatyvias judėjimo priemones ar keliauti tuo pačiu automobiliu išmaniau“, – teigia dr. K. Gaučė.

Pasak judumo ekspertės, tam, kad mieste būtų užtikrintas darnus judėjimas, Europos miestuose jau daugiau nei penkmetį yra naudojama geimifikacija ir programėlės: „Kalbant apie darnų judumą tikrai nereikia bijoti technologijų. Europoje kasdien plačiai naudojamos programėlės, kurių paskirtis yra kaupti judumo duomenis, suteikti informaciją vartotojui arba žaisminga forma paskatinti jį judėti kitaip. O programėlės bei kitos technologijos itin darniai veikia tandemu su strateginiais miesto sprendimais, pavyzdžiui, įdiegtas unifikuotas e-bilietas regionui vėliau tampa programėle telefone. Todėl sėdėjimas kamštyje ir galvojimas, kad nieko negali padaryti, šiandien yra tiesiog ydingas.“    

Išmaniai judėti gali visi

Kaip pastebi bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Arūnas Mickevičius, Lietuvoje taip pat labai prigijo programėlės, kurios savo judėjimo po miestą įpročius leidžia supaprastinti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, dviratininkams ar keliaujantiems kitomis priemonėmis.

„Šiuo metu dažnas Vilniuje keliaujantis žmogus prieš kelionę įsijungia kurią nors programėlę. Pavyzdžiui, nesinaudojantys automobiliais gali pasikliauti programėle „Trafi“, kuri siūlo visus viešojo transporto tvarkaraščius bei kitų transporto priemonių galimybes ar kainas vienoje vietoje. Tuo metu norintys pasinaudoti pavėžinimo paslauga bet kuriuo metu gali rinktis mažiausiai iš trijų žinomų bendrovių programėlių. Na, sėdančių prie vairo tarpe viena populiariausių kelyje naudojamų programėlių yra „Waze“. Tai bendrovei „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija, kuri realiu laiku rodo situaciją keliuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas bei kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas“, – išskiria A. Mickevičius.

„Waze“ ir įvairių institucijų partnerystės su ja – vienas geriausių šių dienų pavyzdžių, kaip paprastas išmanus sprendimas be didelių pastangų suteikia itin daug naudos. Tą puikiai iliustruoja programėlės naudotojų skaičius, kai per pusantrų metų, pradėjus Lietuvos gyventojus aktyviai supažindinti su išmania navigacija, vartotojų skaičius išaugo tris kartus ir siekia kelis šimtus tūkstančių. Be to, kaip teigia A. Mickevičius, „Waze“ mokosi iš vairuotojo įpročių ir tobulina žemėlapius, kurie vėliau pagal tai yra atnaujinami ir „Google Maps“ programėlėje. Tad tokios programėlės šiandien gali ne tik padėti išvengti kamščių, bet ir leisti prisidėti prie miesto infrastruktūros gerinimo.

Lietuvoje „Bitė“ pradėjo aktyviai populiarinti „Waze“ praėjusių metų pavasarį. Su šio išmanaus sprendimo privalumais bendrovės atstovai supažindino ir įvairias viešojo sektoriaus tarnybas. Pavyzdžiui, Vilniuje miesto savivaldybė „Waze“ dėka programėlėje pažymėjo daugiau nei tūkstantį kliūčių nuo kelių darbų ir eismo apribojimų iki auto įvykių, o „Grinda“ pagal vairuotojų informaciją tvarko duobes miesto gatvėse bei keliuose. Savo veikloje programėlės duomenis naudoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vairuotojų teigimu, su programėle „Waze“ jie kelyje sutaupo iki 10 minučių.

2019.
04.19

5 situacijos, kai „kažką nuspaudžiame“ savo telefone ir kaip jų išvengti

Įsigijus naują išmanųjį telefoną prie jo galima praleisti valandų valandas, nes norisi viską ištyrinėti ir išbandyti. Paėmus į rankas naują telefoną tai ir rekomenduojama daryti – kuo greičiau išsiaiškinsite bei išbandysite visas jo funkcijas, tuo greičiau galėsite atskleisti visą telefono potencialą. Tačiau kartais nutinka, kad kažką nuspaudžiame ar padarome ir nebežinome, kaip tai atitaisyti. Laimei, dabar skaitote šį tekstą, kuriame „Bitės Profai“ išvardina dalykus, kuriuos naudojantis telefonu galima netyčia padaryti bei pataria, kaip to išvengti.  

Skaityti plačiau
2019.
04.16

„Bitė“ pirmoji Lietuvoje registruoja savo garsinį prekės ženklą

Išmaniuosius sprendimus kurianti bendrovė „Bitė Lietuva“ pirmoji Lietuvoje registruoja savo garsinį prekės ženklą Valstybiniame patentų biure. Pastarajame šiuo metu nėra registruoto nė vieno tokio tipo prekės ženklo. Šis žingsnis susijęs su neseniai atnaujintu visu „Bitės“ pozicionavimu, vizualiniu identitetu ir naujuoju šūkiu „Taip lengviau“.

Skaityti plačiau
2019.
04.12

Ramus vaiko miegas ir išmanusis telefonas: misija įmanoma?

Tie, kas turi mažamečių vaikų žino, kas yra tikroji palaima – momentas, kai jie pagaliau ramiai užmiega. Bet kokius kalnus tėvams reikia nuversti siekiant šio momento? Tam aprašyti tikriausiai neužtektų net knygos. Žinoma, egzistuoja ir daugybė būdų, kuriuos tėvai pasitelkia siekdami užmigdyti vaikus kuo paprasčiau. Bet jei jau viską išbandėte ir svyra rankos, prisiminkite dar vieną pagalbininką šioje nelengvoje misijoje, kuris beveik visą laiką jums po ranka – išmanusis telefonas! „Bitės Profai“ siūlo jums penkias programėles, padėsiančias  užmigti ne tik jūsų mažiesiems, bet ir jums. Tiesa, visos šios programėlės skirtos kaip pagalbinės priemonės patiems tėvams migdant vaikus ir visos jos veikia vaikams nė nežiūrint į išmaniojo ekraną!

Skaityti plačiau
2019.
04.11

„Bitė“ plečia savo tarptautinį tinklą: atidarė jungtį su Ukraina

Išmaniuosius sprendimus kurianti bendrovė „Bitė Lietuva“ stiprina savo tarptautinių jungčių tinklą ir atidarė naują 10 Gb/s liniją su Ukraina. Per metus bendrovė išplėtė ir kitas savo jungtis su svarbiausiais Europos interneto mazgais – bendra „Bitės“ interneto ryšio kanalo sparta į užsienį išaugo 54 proc. ir šiuo metu siekia 170 Gb/s. Tai leidžia bendrovės klientams greičiau pasiekti turinį kitų šalių tarnybinėse stotyse.

Skaityti plačiau
Jūsų patogumui ir geresnei patirčiai svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę SUTINKU arba tęsdami naršymą, Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašomi. Daugiau informacijos apie slapukus.
Gaukite BITĖS pasiūlymą

Gaukite BITĖS pasiūlymą

+370
Užpildydamas formą sutinku, kad BITĖ susisiektų su manimi dėl šio pasiūlymo ar pateiktų kitus savo prekių ar paslaugų pasiūlymus.
Serverio klaida, pabandykite dar kartą vėliau.

Ačiū

Jūsų duomenys sėkmingai priimti.
Susisieksime su jumis netrukus.